- iškvošėti
- iškvošė́ti 1. refl. žr. atsikvošėti 1: Kap gavau galvon, vos ne vos po geros adynos išsikvošėjau Sn. 2. intr. iškvošti, apkvailti: Iškvošė́jo merga visiškai Ds. Ir aš ant senatvės baigiu iškvošėti, net dienų nebesuskaitau Pn. 3. susenti, iškaršti: Senis iškvošėjęs, sėdėtų užpečky Ds. Visai jau tas senis iškvošėjęs, nebegalima nei susikalbėti Ds. 4. refl. išsivadėti, išgaruoti, išdūksoti: Neužkištas kamparas išsikvoši Ds. | prk.: Per ilgą laiką ir žmogus išsikvoši (prisiminimai išblėsta, užsimiršta) Ds. 5. sumenkti, susilpnėti (apie protą): Kaip tik seno [žmogaus], ir protas ìškvoši – lieka kaip mažo vaiko Ds. Mano galva tokia iškvošėjus – nebeatsimenu Sml. | refl.: Senas, tai ir protas išsikvošė́jo Ds. \ kvošėti; atsikvošėti; iškvošėti; nusikvošėti; pakvošėti; sukvošėti
Dictionary of the Lithuanian Language.